Studio YOGA.LT

Jogos studija

STUDIJOS VEIKLA:

  • Gyvenimo būdo ir savęs pažinimo kelias, remiantis klasikinės jogos principais ir filosofija
  • Jogos pamokos pradedantiems ir pažengusiems
  • Tylos, garso, judesio meditacijos
  • Jogos seminarai, savaitgaliai, stovyklos
  • Piligriminės kelionės, http://www.yatra.lt/

Papildomos kryptys psichologijoje:

KOMANDA:

Arnas Kazickas, Haridas - studijos vadovas, jogos mokytojas

Agnietė Laurinaitytė - psichologė, judesio terapeutė

Lina Mieliauskienė - jogos mokytoja

KONTAKTAI:

Joga Vilniuje: Trakų 9/1, Pranciškonų rumai, 117 aud.

El. paštas: infoyoga.lt@gmail.com

Tel.: +370 636 17 200

FACEBOOK: Yoga.LT

SKYPE: Omharidas

JOGOS PRAKTIKA IR PSICHOLOGIJA

Šiandien štai taip trumpai galima būtų apibūdinti tai, kas vyksta šios studijos erdvėje. Nors žodis “psichologija” yra visai ne jogiškos prigimties ir atsiradęs gerokai vėliau nei pati joga, man pasirodė, kad jis geriausiai paaiškina šiuolaikiniam žmogui apie darbą, nukreiptą vidun su pačiu savimi - pirmiausia susijusiu su siela, sveikata, savęs pažinimu, aukštesniais siekiais ir visokeriopu tobulėjimu.

Remiantis žinomų jogos pasaulyje Meistrų ir Mokytojų patirtimi, bei tos patirties tradiciniu perdavimu, naudojamos nesenstančios jogos žinios - filosofija, metodika ir technikos.

Kažkas yra pasakęs, kad “visos ligos nuo proto”. Kaip žinia, klasikinė joga puikiai moko gyventi su juo. Kai atrandame harmoniją savo galvoje – išnyksta visos ligos ir prielaidos joms atsirasti. Sveikas kūnas – pasekmė subalansuotos gyvybinės energijos ir atsiradusios vidinės harmonijos. Todėl, kai manęs klausia apie jogos pratimų naudą prašydami: “bet dvasingumą palikim, kalbėkim tik apie pratimus”, tai aš niekaip, tokiame kontekste, nesugebu paaiškinti apie jogos naudą. Gaila, kad dvasingumas (man tai dar ir sąmoningumas) neretai painiojamas vakaruose su religija, nors tai nėra viena ir tas pats.

Todėl negaliu pavadinti pilnaverte jogos praktika siauro, dažnai vakaruose pasitaikančio, požiūrio tik į fizinius jogos pratimus. Visaapimančios jogos mokytojų kursų programos ir nevienkartiniai piligriminiai ieškojimai jogos tėvynėje Indijoje, matant atsižadėjusių asketų gyvenimą, tai tik patvirtino.

Kiekvienas intuityviai žinom, kad mūsų siela yra neatskirta nuo kūno, ir visa tai yra Aukštesnės Sąmonės dalis.

Joga – tai kelias pažadinti savyje šią laikinai primirštą pajautą, atrasti ir sugrįžti į Šaltinį, kurio dalimi esame ir visada buvome. Tuo tikslu išnaudoti visas, duotas nuo prigimties dovanas: fizinį kūną, loginį ir emocinį intelektą ir aukštesnįjį protą - intuiciją.

Visas šias, aukščiau išvardintas, asmenybės dalis jungia nematoma gyvybinės energijos gija, kurios subalansavimui ir harmonijai pasiekti, jogoje naudojamos efektyvios technikos: fiziniai pratimai - Asana, kvėpavimo pratimai - Pranayama, bei koncentracijos pratybos - Dharana palengva įsiliejant į meditaciją - Dhyana.

Gal tikimės kažkokių stebuklų ir nušvitimų?

Manau, pakanka, praktikuojant jogą, nuraminti protą, išlaikyti ar grąžinti sau sveikatą, amžiams išguiti baimes, nesitapatinti su kitomis negatyviomis vidinėmis reakcijomis. Atrasti prigimtinį, vaikui būdingą, atsipalaidavimą ir tuo pačiu pažadinti savyje vidinį stebėtoją - tapti sąmoningu (dvasingu) ir laisvu nuo bet kokių žemesniojo proto gniaužtų. Išsivaduoti nuo stereotipinių, suinstaliuotų primityvios sociumo dalies, mąstymo įspaudų, ir net peržengti tam tikras individualumo - ego ribas.

Tai laikas, kai jaučiame dėkingumą ir pilnatvę kiekvienoje akimirkoje, mylime save ir todėl mokame mylėti visą mus supančią erdvę, norime daugiau duoti nei imti. Tada ateina laikas, kai pasaulis pradeda keistis. Tai ir yra didžiausia mistika.

Senovės patarlė byloja: “Net ir tūkstančio mylių kelias prasideda nuo pirmo žingsnio.” Nereikia net krypties, neva teisingos, nes pasaulis apvalus. Svarbu žengti.

Su pirmaisiais žingsniais jogoje!

 

HARIDAS APIE SAVE

Kai Kūrėjas man padovanojo Gyvybę Žemėje,  tėvai pavadino Arnu.

Būdamas kūdikis mokiausi dėvėti žmogiškojo apvalkalo skafandrą ir bandžiau apsiprasti neįprastoje aplinkoje. Vaikystėje labai nemėgau ir bijojau darželio, vėliau mokyklos. Nuolankiai ir kantriai taikiausi su Pedagoginio universiteto psichologijos studijomis, o siela labai kentėjo nuo įvairiausių darbinių, ypač vadovaujančių postų. Visai, mane supančiai, tuometinei aplinkai  atrodė, kad viską darau gyvenime gerai -  na, esu „kaip visi“. Atrodė, kad esu panašus į žmogų. Bet tik panašus. Todėl pirmuosius 33 savo gyvenimo metus man pavyko puikiai save apgauti,  pamaitinant savo mažąjį protą iliuzijomis bei įvairiausių aistrų tenkinimu. Tuo pat metu viduje kentėjau nuo žalingo sielai „patogaus“ ir „saugaus“ gyvenimo būdo ir ypač, skęstančio  tamsoje, mąstymo. Bet kažkas giliai viduje su tuo niekada nesutiko. Todėl vertė mane ieškoti, ieškoti, ieškoti...

Buvo įvairių bandymų, bet, kai sutikau gyvenime Jogą, įsimylėjau ją iš pirmo garso. Abejonių nekilo, nes garsas buvo toks: OOOOOMMM...

Daugiau, kaip prieš dešimt metų pirmasis jogos Mokytojas, braminas ir svamis Vasishtananda, saugantis savo gebėjimus kuklume ir paprastume, pasakė, kad aš dar esu ir Haridas. Pamažėle atėjo suvokimas, kad galima kvepuoti,  mąstyti ir gyventi  KITAIP.  Buvo daugiau negu aišku, kad degu iš meilės Jogai. Paskubom, dar traiškanotomis nuo letarginio miego akimis, bet jau su tvirtu apsisprendimu plačiai atsimerkti, išvykau į jogos mokytojų kursus Indijoje. O ši šalis, nelauktai tapdama dar vienu nuostabiu ir visai netikėtu mano didžiausiu gyvenimo atradimu ir meile, daugiau nebepaleido, kviesdama čia sugrįžti dar daug kartų . Nėra abejonės, kad be vienos meilės negali būti kitos, kad esu priklausomas nuo abiejų  - Jogos ir Indijos. Todėl šis mūsų meilės trikampis neblėsta iki šiol...

Dabar į savo gyvenimą stengiuosi žiūrėti, kaip į pagrindinę mokymosi discipliną, praktiką ir sielos tobulėjimo kelią, stebėtojo akimis. Joga - puiki draugė, nepakeičiama pagalbininkė ir vedlė. Ji kasdien su manimi mintyje, veiksme ar meditacijoje.

Ne iš pirmo karto pavyko suprasti, kad labai efektyvus tapimas žmogumi  vyksta namie, šeimoje; ir tai nevaržo jokios mano įsivaizduojamos laisvės...

Dar vienas, neabejotinas Kūrėjo palaiminimas man, atvėręs kelią į aukščiausias jogos žinias, yra žinomas ir gerbiamas visame pasaulyje Krijajogos Meistras svamis Šankarananda Giri. Sekdamas šią Šviesą, tikiuos ne tik būti panašus į žmogų, bet juo kažkada ir tapti.

Girdėjau tokį posakį, kad mokyti yra lengviau nei mokytis. Labai viliuosi, kad ne todėl šiuo metu mokau jogos. Dalyvaudamas įvairiuose jogos praktikų renginiuose, stovyklose, vesdamas kasdienes rutinines jogos praktikas, kolektyvines meditacijas, o svarbiausia - jausdamas ryšį su kiekvienu žmogumi, patiriu didelį džiaugsmą. Tik galėdamas dalintis dėmesiu ir žiniomis jaučiuosi laimingas.

Bent kartą per metus važiuoju Indijon  išmokti dar kažko naujo, kažką prisiminti iš praeities, sutikti jogų, išminčių ar šventų žmonių.  Taip yra, kad iš paskos vyksta nemažas piligrimų būrys, kuriems jaučiu pareigą parodyti, atvesti. Piligrimai -  tai tokia nenuilstanti dvasios ieškotojų, suaugusių vaikų rūšis, kuriai ir aš pats priklausau...

Didieji Indijos išminčiai mokė Tyloje. Matyt, kad rašymas, kaip ir  kalbėjimas atitolina nuo Tiesos. Kadangi, jau per visą puslapį nutolome, tai dabar, šypsodamiesi, ir patylėkim... OM.







 


 


 

 


 

 

 

 

 

 



Next page: PRADEDANTIEMS